Svajojate apie būstą senamiestyje? Nusiteikite dažnoms vamzdynų avarijoms arba papildomoms investicijoms

Svajojate apie būstą senamiestyje? Nusiteikite dažnoms vamzdynų avarijoms arba papildomoms investicijoms

Gyvenimas senamiestyje gali ne tik džiuginti, bet ir sukelti nepatogumų bei pareikalauti papildomų investicijų. Kultūros paveldo zonoje esantys istoriniai daugiabučiai statyti labai seniai, todėl juose esantys inžineriniai tinklai yra susidėvėję. Tokiuose namuose labai dažnai trūksta geriamojo vandens vamzdžiai, užsikemša nuotėkų vamzdynai. Šių inžinerinių tinklų renovacijos darbų paveldosaugos programos nefinansuoja, todėl norintiems juos susitvarkyti gyventojams tenka visa šių darbų kainos našta. 

Dažnos dėl senų vamzdynų kylančios avarijos

Istoriniuose senamiesčiuose esantys daugiabučiai namai statyti labai seniai, pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje yra išlikusių XIV–XIX amžiaus pastatų, kurių techninė būklė yra ženkliai prastesnė nei tipinio daugiabučio namo.

Pasak daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ statinių techninės priežiūros ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto Povilo Lysiuko, tokiuose namuose esantys inžineriniai tinklai, tokie kaip geriamojo vandens, nuotėkų vamzdynai, yra susidėvėję.

„Senamiesčių daugiabučiuose kylančios avarijos dažniausiai nutinka dėl trūkusių geriamojo vandens vamzdžių bei užsikišusių nuotėkų vamzdynų. Jeigu istorinio pastato vamzdynai nuo jų įrengimo niekada nebuvo keisti, į tokius namus avarinei tarnybai tenka vykti bent 2–3 kartus per metus,“ – sako P. Lysiukas.

Vandens galite neturėti ir savaitę

Įvykus vandentiekio avarijai laikinai užsukamas vanduo. Įprastuose daugiabučiuose tokio tipo avarijos lokalizuojamos per 1- 4 valandas, tačiau senamiestyje esančiuose namuose šie darbai gali užtrukti ir savaitę. Visą šį laiką gyventojai lieka be vandens, o tai, žinoma, kelia didelius nepatogumus.

„Dažniausiai tokie namai neturi inžinerinių tinklų brėžinių, todėl įvykus avarijai ją likviduojantiems specialistams tenka ilgai ieškoti problemos. Neretai vamzdynai keliauja per sienas, privačias patalpas ir net kaimyninius daugiabučius, todėl jų tvarkymo darbus tenka derinti su kaimynais. Be to, norint kultūros paveldo zonoje sutvarkyti vamzdį po gruntu tenka organizuoti leidimus iš atsakingų institucijų, kas irgi užtrunka,“ – teigia „Civinity Namai“ specialistas.

Įvykus vamzdyno avarijai gyventojai patiria ne tik su vandens netekimu susijusių nepatogumų: trūkęs vamzdis gali užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Pasitaiko atvejų, kai trūkus vamzdynui apipilama elektros instaliacija, o tai gali sukelti trumpąjį elektros sujungimą, gali kilti pavojus ne tik turtui, bei ir žmonių sveikatai ar gyvybei.

Finansavimo programos padeda susitvarkyti tik pastatų išorę

Savivaldybėse galiojančios paveldosaugos programos suteikia paramą ir senamiesčio būstų savininkams iš dalies finansuoja pastato fasado, stogo, balkonų, autentiškų medinių langų ir durų tvarkymo darbus.

„Savivaldybių skiriama parama tik iš dalies sprendžia senų kultūros paveldo zonoje esančių namų problemas. Sutvarkius tik pastato išorę, viduje daugiabutis lieka toks pats ir turi tas pačias problemas, dėl kurių avarijų daugiabutyje nesumažėja, o gyventojų gyvenimo kokybė dėl jų nepagerėja,“ – teigia P. Lysiukas.

Pasak „Civinity Namai“ atstovo, tokios programos labai reikalingos ir jomis pasinaudoja nemaža dalis senamiesčio būstų savininkų, tačiau jų tikslas, kad būtų gerinama miestų kultūros paveldo apsaugos zonoje esančių pastatų būklė ir išsaugotas jų autentiškumas, bet jos nesprendžia sudėvėjusių inžinerinių sistemų problemos.

Įprasto daugiabučio savininkai inžinerines sistemas pasikeičia įsitraukdami jas į pastatų modernizavimo, paprastai vadinamą renovacijos, programą. Tuomet vienu metu gyventojai išsprendžia tiek energetinio efektyvumo, tiek inžinerinių tinklų modernizavimo klausimą.

„Senamiestyje esantiems namams daugiabučių modernizavimo programa netaikoma, todėl gyventojams belieka ir toliau gyventi su pasikartojančiomis avarijomis arba už tinklų modernizavimą pilnai mokėti iš savo kišenės. Suprantama, kad tai gali sau leisti ne kiekvienas,“ – dalinasi „Civinity Namai“ specialistas.

Norintiems modernizuoti inžinerinius tinklus galimos kelios alternatyvos

Norint daugiabučiame name modernizuoti inžinerinius tinklus būtinas daugumos butų savininkų pritarimas. Neretai senamiesčio daugiabutyje dalis gyventojų yra pensinio amžiaus, o jų pajamos neleidžia iš karto sumokėti visos tinklų modernizavimo kainos.

Pasak P. Lysiuko, galimos kelios alternatyvos šiai problemai spręsti.

„Pirma, gyventojai gali pritarti kaupiamųjų lėšų tarifo padidinimui ir tikslingai kaupti lėšas tinklų modernizavimui. Gyventojai taip pat gali rinktis darbų kainos finansavimo iš banko ar kitų finansų įstaigų alternatyvą, tačiau tokiu atveju tenka mokėti palūkanas,“ – sako P. Lysiukas.